Nuadibu (Nouadhibou)
Nuadibu – miestas vakarų Mauritanijoje, Nuadibu kyšulyje, Atlanto vandenyno (Argino įlankos) pakrantėje, Vakarų Sacharos pasienyje. Dachlet Nuadibu vilajos administracinis centras. Yra jūrų uostas, per kurį išvežama šalyje išgaunama geležies rūda (atgabenama geležinkeliu iš kasyklų aplink Zueratą). Taip pat yra oro uostas, plentas į Nuakšotą. Svarbus jūrinės žvejybos centras. Veikia naftos perdirbimo gamykla, remontuojami laivai, apdorojamos žuvys.
Miestą 1907 m. įkūrė prancūzai ir pavadino Port Etjenu ministro Eugène Étienne garbei. Iškilo 1963 m. pradėjus geležies rūdos eksportą.
Miestą 1907 m. įkūrė prancūzai ir pavadino Port Etjenu ministro Eugène Étienne garbei. Iškilo 1963 m. pradėjus geležies rūdos eksportą.
Žemėlapis - Nuadibu (Nouadhibou)
Žemėlapis
Šalis - Mauritanija
Mauritanijos vėliava |
Manoma, kad pirmieji sėslūs krašto gyventojai buvo bafūrai (šiuolaikinių irmagenų protėviai), tačiau čia daugiausia klajojo klajokliai. Pietrytinės žemės buvo Ganos imperijos įtakoje, su ja siejami Tegdausto miesto griuvėsiai. 1076 m. į kraštą įsiveržė arabų Almoravidų kariai. Jie nugalėjo Ganos imperiją ir palaipsniui arabizavo vietinius, daugiausia berberų kilmės, gyventojus. Šis procesas truko ilgai – berberai traukėsi į pietus, tolyn išstumdami juodaodžius. Dar XVII a. vid. berberai sukilo į Čar Bubos karą, bet jį pralaimėjo, ir arabų Beni Hasano gentis galutinai įsigalėjo dabartinės Mauritanijos žemėse. Pietinėje dalyje susikūrė Trarzos emyratas. Europiečiai (portugalai, ispanai) Mauritanijos pakrantėse pradėjo lankytis nuo XV a. vid. (Nuadibu kyšulį pasiekė 1441 m.). Po kelerių metų portugalai įkūrė Argino fortą, kur vykdė vergų prekybą. Vėliau pakrantėse dominavo ispanai, juos pakeitė olandai, prancūzai, britai. Buvo prekiaujama ne tik vergais, bet ir auksu, gumiarabiku, dramblio kaulu.
Valiuta / Kalba
ISO | Kalba |
---|---|
AR | Arabų kalba (Arabic language) |
FR | Prancūzų kalba (French language) |
WO | Volofų kalba (Wolof language) |